Kaip jau esu minėjusi, Veneciją pažinau visokią – karštą ir vėjuotą, saulėtą ir lietingą, naktinę, rytinę ir net su žaibais. Lankiausi joje daugiau nei keletą kartų. Nepaisant to, kad didžiulis turistų kiekis kiek sumažina tikrąjį žavesį, lankydamasis joje supranti, kodėl jų čia tiek daug. Ji tokia stebuklinga ir unikali. Vis dar nustebinanti ir priverčianti aikčioti nuo savo grožio.
Tiek kartų išvaikščiojus, plaukiojus, atvykus ir apsistojus įvairiais skirtingais būdais, galiu pasidalinti, ką ir kaip nuveikti Venecijoje, kad jaustumeisi pasimėgavęs ja teisingai.
Neprivaloma, bet gan svarbu: Atvykti į Marco Polo oro uostą.
Nors Ryanair‘ui pradėjus tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Venecijos Treviso oro uostą pasiūlymas skristi į Marco Polo oro uosta jungiamaisiais skrydžiais neatrodo labai viliojantis, atvykimas į pagrindinį Venecijos oro uostą ir kelionė laivu iki viešbučio palieka labai didelį šarmą.
Apsistoti pačioje Venecijoje.
Viena nuostabiausių patirčių Venecijoje yra atsikelti anksti ryte ir pasivaikščioti bundančiomis jos gatvelėmis. Pamatyti, kaip pro pastatų proskynas kur ne kur sienas ir kanalus apšviečia kylanti saulė. Visiškai skirtingai nei dienos metu, šis miestas yra toks tuščias, kad sutikti galima nebent į lauką su šunimis išėjusius pasivaikščioti vietinius gyventojus ir iš savo laivų dėžes kraunančius ir dienai besiruošiančius prekybininkus ar restoranėlių atstovus.
Aplankyti nors vieną muziejų.
Muziejų Venecijoje tikrai daug - nuo klasikinio iki modernaus meno kolekcijų. Kadangi esu labiau modernaus meno gerbėja, vienas iš mano rekomenduojamų yra Peggy Guggenhaim muziejus, esantis netoli Academia tilto. Jame eksponuojami garsiausių XX a. menininkų, tame tarpe ir Pablo Picasso darbai. Taip pat „Contemporary“ ar modernaus meno gerbėjams turėtų patikti Palazzo Graci.
Ką aplankyti?
Visa Venecija daugiau ar mažiau yra stebuklinga. Vien vaikščiojimas jos gatvelėmis ar kanalėlių stebėjimas yra nuostabi patirtis. Ką galėčiau išskirti iš po penkto joje lankymosi karto ir kaip bebūtų keista, pirmuosius keturis kartus to neaplankiau - tai šalia Basilica di Santa Maria della Salute esantis mano taip vadinamas „iškyšulys“. Iš jo atsiveria vaizdas į jūrą, tolumoje matosi San Marco aikštė. Beje ši vieta labai netoli Peggy Guggenhaim muziejaus bei Academia tilto, kuris mums patiko labiau nei garsusis Realto.
Veneciją dar puikiai galima praplaukti maršrutiniu laivu Nr. 2. Jis plaukia iš Venecijos stoties iki Academia tilto ir toliau link San Marco aikštės. Plaukiant šiuo maršrutu galima išlipti Academia stotelėje, aplankyti Peggy Guggenhaim bei iškyšulį, grįžti atgal iki Academia stotelės ir plaukti juo toliau iki San Marco aikštės.
San Marco aikštė ypatingai graži nuo 21 val., įsijungus tam tikriems apšvietimams. Vakarėjant ji atrodo nepakartojamai.
Kur pavalgyti?
Ostaria Boccadoro – neįpareigojanti aplinka, puikus maistas.
Da Fiore – labiau įpareigojantis, maistas taip pat nuostabus.
Jei žiūrėtume į pietus/vakarienę paprasčiau, tuomet geras kokybės ir kainos santykis yra žuvies restoranėliuose Ai Cugnai ir Osteria 4 Feri.
O kaip gi salos?
Turint daugiau nei 1-2 dienas, būtinai nuplaukite į Murano, Burano Torcello salas. Murano – sumažinta Venecija. Burano – savo spalvomis matyt įspūdingiausia Venecijos apylinkės sala. Torcello – sala, iš kurios kilo Venecija. Gyventojų šiuo metu joje labai mažai – pagrinde gamta ir likęs architektūrinis paveldas. Jei norite pamatyti kai ką neįprasto – plaukdami į Murano užsukite į atskiroje saloje esančias Cimitero de Venezia ir pasivaikščiokite po šias Venecijos kapines.
Comments